Vytautė Žilinskaitė – rašytoja vaikams ir nevaikams

Gruodžio 13 dieną pasaulį išvydo viena žinomiausių, kūrybingiausių rašytojų, įnešusių didelį indėlį į lietuvių vaikų literatūrą. Vytautė Žilinskaitė – prozininkė ir publicistė – gimė 1930 metais Kaune, nors, kaip pati teigia, tikroji jos gimtinė – Vilnius. Šiandien šiai nuostabiai kūrėjai sukanka 85-eri.

žilinskaitėVytautė Žilinskaitė kuria ir vaikams, ir suaugusiems

Žilinskaitės literatūrinė kūryba apima du pagrindinius barus – literatūrą suaugusiesiems ir vaikams. Kaip rašytoja Žilinskaitė debiutavo eilėraščių rinkiniu suaugusiesiems Nesustok, valandėle (1961), o po šio rinkinio autorė pasuko prozos keliu – rašė dokumentines apysakas, humoreskas, satyras, parodijas. Išleido rinkinius Ne iš pirmo žvilgsnio (1962), Angelas virš miesto (1967), Romantikos institutas, arba Pafilosofavimai (1968), Paradoksai (1973), Paveikslas (1981), Kvaitulys (1984) ir daugelį kitų. Anot Vytauto Kubiliaus, „Žilinskaitė gana esmingai pakeitė lietuvių sąmojo pobūdį, intelektualizuodama jo ištakas ir išraišką dabartinės prozos ir poezijos dvasia.“

Ji viena svarbiausių literatūrinių pasakų ir apsakymų, pasakų-apysakų vaikams autorių, smarkiai prisidėjusių prie literatūros vaikams kūrimo prestižo ir jos atitolimo nuo pedagogikos tarnaitės statuso. Kurti vaikams Žilinskaitė pradėjo tarsi savaime, kasdienybėje atrasdama savo galimybę pasakoti vaikui. Autorė yra sakiusi, kad rašyti vaikams pradėjo ėmusi sekti pasakas sūnui (beje, taip gimė ir pirmoji Astridos Lindgren knyga). Kurti vaikams Žilinskaitė pradėjo nuo literatūrinių pasakų, kiek vėliau pradėjo rašyti ir apsakymus, pasirodė knygos Mikė milžinas (1967), Melagių pilis (1968), Senelio Šalčio ūsai (1969), Kaktuso paslaptis (1973), Robotas ir peteliškė (1978), Gaidžio kalnas (1981), Nebijokė (2000). Menine branda išsiskiria pasakų ir apsakymų rinkiniai Robotas ir peteliškė (apdovanotas Respublikine premija) bei „Nebijokė“ (išrinkta geriausia 2000 metų vaikų ir paauglių knyga). Kelionė į Tandadriką – pati meniškiausia ir filosofiškiausia Žilinskaitės knyga (autorė prisipažįsta ją rašiusi septyniolika metų).

Taip pat Žilinskaitė yra išleidusi pjesių lėlių teatrui, apysaką paaugliams Kintas (2006), kurioje labai jautriai reaguojama į šiuolaikines jaunimo gyvenimo realijas. 2007 metais autorė apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija.

Vytautės Žilinskaitės kūrinių savitumas

Žilinskaitės pasakų ir apsakymų pasaulis labai dinamiškas ir įvairus. Platus jos rinkiniuose pasirenkamų veikėjų ir jų išgyvenamų situacijų spektras atveria mus supančios tikrovės įvairumą ir sudėtingumą. Pasaulis jos smulkiojoje prozoje iškyla kaip didžiulė vieninga visuma, bet – gausi įtampų, kolizijų, nelengvai išsprendžiamų klausimų. Grožį lydi tragizmas ar bjaurumas, gėrį – blogis ir t. t. Tekstų pabaigos neretai lieka atviros ir, užuot pateikusi moralą, autorė iškelia problemą.

Žilinskaitės gvildenamų temų spektras platus – ekologija, politika, socialinis jautrumas, meilė, draugystė ir daugelis kitų. Vienas svarbiausių Žilinskaitės pasakojimo įtaigumą lemiančių veiksnių – jos gebėjimas veikėjų paveikslus pagrįsti žmogiškaisiais charakteriais, o drauge išlaikyti jų prigimties savitumą, kitaip tariant, sujunti žmogiškąsias ir gyvūniškąsias savybes. Tai ypač gerai išreiškia Žilinskaitės dėmesingumas kalbai, veikėjų elgsenos specifikai.Zilinskaite Kelione i Tandadrika

Daugelis pastebi, kad Vytautės Žilinskaitės kūriniai yra perspelkti liūdesio. Paklausta, kodėl autorės kūriniai yra tokie liūdni, ji teigia: „Liūdesys įsismelkia į kūrinį neatsiklausdamas manęs. Priimu jį kaip tikrumą, neišvengiamybę. Sykį esu rašiusi, kad vaikas nuostabiausias tada, kai akyse jam dar ašaros, o lūpos jau juokiasi. Tuo ir stebuklinga vaikystė. Intuityviai siekdavau, kad džiaugsmas mainytųsi su grauduliu – kaip šviesa su tamsa, diena su naktimi. Tokia mūsų būtis ir buitis, pilnatvė; vienas be kito aniedu jausmai ilgai netvertų arba nuvestų į kraštutinybes. Ir vis dėlto gėris net ir pralaimėdamas blogiui turi laimėti: mirdama peteliškė sudrebina geležinę roboto širdį, ir jame bunda žmogiški jausmai; susidegindamas Kutas išgelbsti Kadrilį nuo nužmogėjimo…“.

Tokia tad ta Žilinskaitė: dėmesinga detalėms, įžvalgi, vaikiškuose kūriniuose gvildenanti svarbias visuomenei problemas, o derindama liūdesį su komizmu, atverianti  erdves filosofiniams pamąstymams…

Parengta pagal:
„Žilinskaitė“. Prieiga internete: <http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1434>.
Vytautė Žilinskaitė: „Perskaitau, ką parašiusi, ir – užskalpelio…“, parengė Saulius Vasiliauskas. Prieiga internete: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/116804>.

Parašykite komentarą

*