Kodėl gerklės sustorėjimą vadiname Adomo obuoliu?

Ar žinote, kodėl gerklės skydinės kremzlės sustorėjimas priekyje vadinamas Adomo obuoliu? Šio anatomijos termino šaknų reikia ieškoti hebrajų kalboje. Hebrajų kalbos žodis ‘Ādām reiškia ‘žmogus’. Viduramžių anatomai hebrajų tappūa ḫ ha- ‘ādām, išvertus ‘vyro obuolys’, vadino vyro gerklės skydinės kremzlės sustorėjimą. Pavadinimas buvo tinkamai parinktas, nes šis sustorėjimas matyti tik vyro kakle. Tačiau per nesusipratimą … Skaityti toliau

Iš kur kilo vardai Žilvinas, Eglė, Ąžuolas, Beržas, Uosis?

Ar žinote, kad asmenų vardai Žilvinas, Eglė, Ąžuolas, Beržas, Uosis išplito iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“? Pasakos variantai, kuriuose minimi vardai Eglė, Žilvinas, anot Leonardo Saukos, dažniau yra užrašyti antrojoje XX a. pusėje, labiausiai išplito iš Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio sudarytų pasakų rinkinių vaikams. Tačiau žmonių sekamose pasakose veikėjai ne visada turėjo tikrinius vardus, … Skaityti toliau

Kaip atsirado žodis „akiniai“?

Kiekvienam aišku, kad žodis „akiniai“ su atitinkama priesaga sudarytas iš žodžio „akis“. Tokios darybos žodžių lietuvių kalboje daugybė. Tačiau ar žinote, kad „akiniai“ turėjo nurungti daugybę įvairaus plauko konkurentų? Pavyzdžiui, pirmąkart šio daikto lietuvišką pavadinimą randame Konstantino Sirvydo žodyno „Dictionarium trium linguarum“ 1642-ųjų metų leidime. Ten šis daiktas pavadintas žodžiu „veizdyklės“, kuris neatskiriamas nuo veiksmažodžio … Skaityti toliau

Ar žinote, kaip atsirado žodis „bičiulis“?

Bičiulis – labai lietuviškas, kitataučiui gal net ir truputį keistas žodis. Šiuo žodžiu mes šiandien vadiname artimą, gerą draugą. Lietuviams žodis „bičiulis“ iš pradžių buvo ne šiaip koks draugas, o žmogus, kuris su kitais turi bendrų bičių. Kadangi lietuviai nuo seno buvo geri bitininkai, labai mylėjo šiuos darbščius vabzdžius, o žmogus, su kuriuo jie dalijosi … Skaityti toliau