Slides ruošk vasarą, o egzaminui ruoškis rudenį

Tas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, regis, tikrai neduoda ramybės abiturientams! Na, bet Kalbos kulinarės skuba Jums į pagalbą. Pasistengsime rasti atsakymus (o jų kartais tenka gerai paieškoti) į visus Jums rūpimus klausimus.

Ramunė mūsų klausia:

Kokius lietuvių kalbos egzamino privalomus kūrinius yra svarbiausia perskaityti? Skaitau visas privalomas knygas, tik prieš egzaminą noriu antrą kartą perskaityti. Ir dar antras klausimas – kokioms temoms tinka remtis A. Kamiu romanu „Svetimas“?

Tikrai džiaugiamės, kad Ramunė rimtai ruošiasi egzaminui ir skaito visus kūrinius. Tik ar juos tikrai verta skaityti antrą kartą? Na, žinoma, verta, bet ar tam pakaks laiko? Juk laukia ir kiti egzaminai. Turiu kitą patarimą. Skaitydama literatūros kūrinius, pasižymėk trumpą jų santrauką, t. y. pagrindinę mintį, problemas, keliamas vertybes, gal dar pagrindinių veikėjų vardus. Žodžiu, tai, kas leistų perskaičius konspektą prisiminti apie ką tas ar kitas kūrinys. Net rašydama puslapio ar dviejų puslapių konspektą sugaiši mažiau laiko nei skaitydama kūrinį antrą kartą, o pati rašydama dar daugiau atsiminsi ir gerinsi minčių raišką. Taigi prieš egzaminą galėsi perskaityti savo keliasdešimties (ar keliolikos) puslapių konspektą vietoj kelių šimtų knygos lapų. O ir klasės draugai, manau, tikrai prašys, kad su jais pasidalintum.

Aišku, jei labai norėtum dar kartą paskaityti Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, mes tik džiaugtumėmės…

O dabar apie Alberą Kamiu. Turbūt lietuvių kalbos mokytoja jau minėjo, kad jis pats savo kūrybą dalija du didžiuosius ciklus: apie absurdą (neigimo ciklas) ir apie maištą (teigimo ciklas). Romanas „Svetimas“ priklauso pirmajam ciklui, vadinasi, reikia orientuotis į absurdo problematiką. Tai knyga apie žmogaus vienatvę priešiško pasaulio, absurdo akivaizdoje. Romane žmogaus gyvenimas yra vaizduojamas kaip atsitiktinumų grandinė, beveik visiškai nepriklausanti nuo žmogaus, kuris kiek gali prisitaiko prie esamų sąlygų, valios. Merso kaltas dėl to, kad nežaidžia pagal jam primestas taisykles ir atsisako meluoti sau ir kitiems. Šis atsisakymas ir paverčia jį „svetimu“ visuomenei. Pats Kamiu knygos idėją išreiškė paradoksu: „Mūsų visuomenėje kiekvienas, neverkiantis per laidotuves, rizikuoja būti pasmerktas mirčiai.“

Taigi šio romano idėjomis visų pirma galima argumentuoti teiginius susijusius su individo ir visuomenės santykiais, su vienatvės tema, su „normalumo“ ir individualumo priešprieša. O jau nuo Jūsų išradingumo priklauso, kur dar pritaikysite šį kūrinį.