Pasiklydusiems meninėje kalboje

Sveiki, skanios lietuvių kalbos mylėtojai!

Ilgai laukti nereikėjo – į mūsų pašto dėžutę atskriejo net aštuoni klausimai! Kristiną domina meninės kalbos priemonės ir jų apibūdinimai.

Ką reiškia epitetas? Ką reiškia palyginimas? Ką reiškia metafora? Ką reiškia aliteracija? Ką reiškia asonansas? Ką reiškia inversija? Ką reiškia paradoksas? Ką reiškia deminutyvas?

Skubame atsakyti!

Epitetas – tai žodis ar žodžių junginys, vaizdingai apibūdinantis daiktą, asmenį ar veiksmą, nusakantis kažkokią jo ypatybę. Dažnai tai būna būdvardis ar dalyvis. Epitetai nuspalvina daiktą, kuria tam tikrą nuotaiką, kelia asociacijas. Pvz.:

Šaltuos miškuos numirę lapai šlama.

Į skurdų apsiaustą supiesi.

Ir medžiai – tokie pat benamiai

Išdžiūvusias rankas tau tiesia. (S.Nėris)

Palyginimas – tai daikto, veiksmo, ypatybės išraiškingas nusakymas sugretinant  jį su kitu daiktu ar reiškiniu. Dažniausiai lyginama su žodžiais kaip, lyg, tartum, ne, nei, rodytis, priminti, panašus, tikras… Palyginimas suteikia tekstui vaizdingumo, labiau paaiškina dalyką, apie kurį kalbama. Pvz.: Aš surinkau lengvus kaip šypsenos jų kūnus (A. Nyka-Niliūnas). Šypsena – tai visiškai besvoris dalykas, todėl reikia suprasti, kad taip apibūdimami kūnai taip pat turi būti visiškai lengvi, besvoriai.

Metafora – žodžio ar žodžių junginio vartojimas perkeltine reikšme, kai remiamasi daiktų panašumu. Taip atskleidžiamas ypatingas pasaulio matymas. Pvz.: Lietus plonom stiklinėm kojom (H. Radauskas). Žodžių junginys stiklinėm kojom yra metafora. Rašytojui lietaus lašai primena stiklines kojas, jis šią savybę suteikia lietui taip jį sugyvindamas ir suteikdamas tekstui vaizdingumo.

Aliteracija vadinamas priebalsių sąskambis. Tai tikslingas to paties priebalsio arba panašių priebalsių kartojimas gretimuose žodžiuose.

Pavyzdžiui, šiame eilėraštyje autorius kartoja ž, r, s:

Žvengia žirgas – žirgas vėjas

Sidabrinių avižų

Naktys sėjo

Ir nusėjo,

O gražu, gražu, gražu… (J. Tysliava)

Asonansas – tai balsių sąskambis, vienodų ar panašių balsių kartojimas gretimuose žodžiuose. Pvz.: Audžia, audžia auksagijį audimėlį (B. Sruoga). Šiame sakinyje kartojimas dvibalsis au.

Inversija vadinama neįprasta žodžiu tvarka sakinyje. Ji vartojama, kad sakinys atrodytų išraiškingesnis, ekspresyvesnis. Svarbiausias  prasmės atžvilgiu žodis yra atkeliamas į jam neįprastą vietą sakinyje. Pvz.: Nuostabus jūs žmogus (J. Grušas) ir Jūs nuostabus žmogus. Pirmajame sakinyje matoma inversija, taip pabrėžiama žodžio nuostabus svarba.

Paradoksu vadinamas neįprastas, netikėtas teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio prieštarauja  logikai. Pavyzdžiui, paradoksu paremta patarlė tiesiog – arčiau, aplink – greičiau atrodytų nelogiška, bet norima pasakyti, kad važiuojant aplink, važiuojama geresniu keliu, todėl ir atvykstama greičiau.

Deminutyvas –  tai su priesaga sudarytas žodis, turintis mažybinę maloninę reikšmę: saulelė, brolelis, bernužėlis, liepaitė. Paprastai deminutyvai tekste kuria švelnumo, mažumo, malonumo įspūdį.

Tikimės, kad Kristinai ir visiems kitiems skaitantiems meninės kalbos labirintai nebėra tokie klaidūs!