Nesinervink dėl egzamino! Vietoj raminamųjų – patarimai rašiniui

Šį žiemišką šeštadienio vakarą patarimo prašo mūsų tinklaraščio skaitytoja Karolina. Ji sako:

Sveiki. Visų pirma, labai nuoširdžiai džiaugiuosi, jog atradau Jūsų svetainę. Tikrai labai naudinga. Be to, turiu jums keletą klausimų. Apskritai, norėčiau sulaukti patarimų, kaip tinkamai parašyti tiek samprotavimo, tiek literatūrinį rašinius ir kaip gauti tą išsvajotąjį šimtuką? Be to, kalbant apie kontekstą, kurioje vietoje jį reikėtų įterpti ir kaip? Ačiū. Sėkmės.

Visų pirma, mes, Kalbos kulinarės, labai džiaugiamės, kad galime padėti tiek Karolinai, tiek kitiems, besiruošiantiems lietuvių kalbos egzaminui, o pagyros tik dar labiau paskatina kuo kruopščiau ir suprantamiau pateikti atsakymą.

  • Kaip jau ir buvo minėta viename iš atsakymų, geriausias dalykas – knygos ir filmai. Tačiau jie turi būti rimti, meniškai vertingi, o ne tie, kurie skirti populiariajai visuomenei. Tam labiausiai tinka dramos. Kalbant apie knygas, rinkitės klasikinius, geriausiai įvertintus kūrinius – tikrai rasite minčių, kuriomis galėsite pasiremti ir pritaikyti rašinyje (na, o jei iš daugybės knygų neišsirenkate, kokias knygas rinktis, kad jos būtų ir įdomios, ir naudingos – klausk mūsų).
  • Beje, siūlyčiau dar vieną būdą, kurį mums, pirmakursiams lituanistams, davė viena iš dėstytojų. Turėk atskirą citatų sąsiuvinį, kuriame pasižymėsi perskaitytas ir tau patikusias mintis, rastas knygose. Jas perskaičiusi keletą dienų prieš egzaminą, prisiminsi ne tik pačią knygą, bet ir jos autorių. Žinoma, citatas gali rinkti ir iš filmų, tačiau jos turi būti nenuvalkiotos, gilios, originalios. Tik nepamiršk pasižymėti, iš kur ta citata yra. Tai labai svarbu!
  • Dar labai taiklūs argumentai gali būti kuriami remiantis Antikos, Biblijos mąstymu. Antikos ir Šventojo Rašto citatos yra vienos stipriausių. Žinoma, neverta skaityti visų Antikos kūrinių ar visos Biblijos. Svarbu prisiminti (arba į citatų sąsiuvinį pasižymėti) bent kelias mintis.
  • Rašant literatūrinį rašinį – svarbiausia išmanyti autorius, kūrinius.
  • Samprotavimo rašinyje gali remtis ne tik literatūra – dar gali įterpti ir savąją ar artimųjų patirtį. Domėkis žiniasklaida, sek naujienas ir stenkis tai pritaikyti rašinyje.
  • Prieš rašydama samprotavimo  rašinį gali pasidaryti lentelę, kurioje glaustai, raktiniais žodžiais pasižymėsi teiginius „už“ ar „prieš“.
  • Kalbant apie kontekstą, jį paminėk kiekvienos dėstymo pastraipos pradžioje. Kontekstą gali įvardinti taip: „Remiantis Biblijos vertinimu <…>“, „Kalbant literatūriniu atžvilgiu <…>“ ir pan. Žodžiu, reikia kažkokio apibendrinto sakinio, kuris leistų gražiai pradėti dėstymą ir pereiti prie tavo argumentų.

Priminsiu ir kelias bendras taisykles:

1) rašinys turi būti nuoseklus; kiekvienas teiginys turi turėti pagrindimą ir išvadą;

2) venk tuščiažodžiavimo ir visuotinai žinomų faktų. Juk žolė yra žalia ir tikrai to nereikia iš naujo įrodinėti – tik taip rašinys bus įtikinamas;

3) prisimink, kad būtent pirmieji sakiniai turi būti gražiausi, originaliausi. Jau įžangos pradžioje gali užduoti retorinį klausimą – taip sudominsi skaitytoją;

4) daug kas sako, kad visų pirma geriausia parašyti dėstymą, o vėliau pereiti prie įžangos ir pabaigos. Tačiau rinktis, kaip tau pačiai priimtiniausia ir patogiausia. Mes, Kalbos kulinarės, siūlome pradėti nuo pradžių – įžangos, tik tada pereiti prie dėstymo ir išvadų.

Tikimės, kad tau, Karolina, bent šiek tiek pasidarė aiškiau. Lauksime sugrįžtant!