Mokomės argumentuoti

Jau ne kartą teko gauti klausimų, kaip geriau pasirengti lietuvių kalbos rašiniui. Deimantei taip pat prireikė pagalbos:

Rašant lietuvių kalbos rašinį, nemoku tinkamai argumentuoti kūriniu. Gal galėtumėt kaip nors padėti?

Rašant rašinį, vienas iš svarbiausių pastraipos kūrimo uždavinių ir yra tinkamas teiginio argumentavimas. Argumentuoti galima įvairiais pavyzdžiais: literatūra, matytais kino filmais, žiniasklaidos naujienomis ar kita socialine patirtimi. Deimantės pasirinkimas – literatūra, todėl jai svarbu, kaip grožinį kūrinį ir jo kontekstą panaudoti teiginiui argumentuoti. Pabandykime išskirti kelis svarbiausius patarimus.

Rašinio pastraipa prasideda nuo tezės. Tada reikia argumento, pagrindžiančio Jūsų išsakytą teiginį ir neleidžiančio suabejoti Jūsų teisumu. Svarstykite, kokie literatūros kūriniai siejasi su Jūsų teze, kokio kūrinio pagrindinė mintis, motyvai artimi Jūsų parašytiems teiginiams. Analizuodami temą turite prisiminti visus kūrinius, kuriuose galima rasti Jūsų išsakyto teiginio apraiškas. Kalbėdami apie Tėvynės svarbą žmogui ieškokite, kurių autorių kūryboje aiškiai deklaruojamas Tėvynės dėmuo, ji yra individo dvasinės stiprybės atspirtis (Maironio, Justino Marcinkevičiaus lyrika); rašydami apie kartų konfliktą prisiminkite, kokiuose kūriniuose susiduria vyresniosios ir jaunesniosios kartų interesai, jie išsiskiria (pvz., Jono Biliūno „Ubagas“, Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“) ir pan.

Dėliodami pastraipą raskite tinkamą perėjimą nuo teiginio prie argumentavimo. Bene geriausias būdas – „Ši tema atskleidžiama kūrinyje X“ ir tada pagrįskite, kodėl.

Pažaiskime.

Tarkime, rašome samprotaujamąjį rašinį, kurio tema – „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas“. Paneikime šią mintį ir teikime, kad atlaidus gali būti tik stiprus žmogus, nes atlaidumas ne tik atskleidžia žmogaus gebėjimą priimti siunčiamus gyvenimo iššūkius, bet ir įprasmina žmogiškumo sąvoką, dvasinės stiprybės gebėjimą nugalėti savo ambicijas. Ir tik silpnas žmogus savyje laiko pagiežą, vedamas pykčio dėl padarytos skriaudos jis pamina tokias puoselėtas vertybes kaip meilė ir garbingumas ar net imasi keršto.

Teiginį jau turime, dabar turime ieškoti jam argumento – pasvarstykime, kokiuose grožinės literatūros kūriniuose galime aptikti paveikslą žmogaus, kuris atleidžia būtent dėl savo dvasinės stiprybės, arba priešingai, yra dvasiškai silpnas, todėl negali atleisti, nori atsilyginti už patirtą skriaudą? Pavyzdžiui, Vinco Krėvės „Skirgaila“. Kodėl šis kūrinys tinka argumentuoti teiginiui, kad atleidžia tik stiprus žmogus? Kūrinio centre galime matyti meilės trikampį, kuriame atsiduria Skirgaila, Ona Duonutė ir riteris Keleris. Prisiminkime epizodą, kai pastarasis, nenorėdamas išsiduoti, jog buvo Onos Duonutės kambaryje, pasislepia pilyje esančiame karste. Skirgaila tai supranta, ir vedamas stipraus pavydo ir keršto (nes myli Oną) jausmo įsako karstą užkasti. Neatradęs savyje atlaidumo krislo, tokiu poelgiu valdovas pademonstruoja savo silpnumą. Tik silpnavalis žmogus negali atleisti, pamynęs žmogiškumą jis griebiasi keršto.

Štai, teiginys, kad tik stiprus žmogus gali atleisti, įrodytas.

Arba kita tema – „Ar mylimas žmogus yra laimingas žmogus?“. Pritarkime šiam teiginiui ir sakykime, kad meilė padaro žmogų laimingą. Prisiminkime, kokiame literatūros kūrinyje vaizduojamas mylintis ir laimingas žmogus, arba atvirkščiai – netekęs meilės žmogus yra nelaimingas. Šiam teiginiui iliustruoti puikiai tinka Jono Biliūno „Liūdna pasaka“. Tuomet Jūsų konstruojamos pastraipos teiginys bus toks – „Netekęs meilės žmogus praranda ir laimę“. Ir pagrįskime tai kūriniu – mylimam Petrui dar būnant šalia Juozapotos, moteris buvo be galo laiminga, besišypsanti, viskas klostėsi puikiai. Tačiau tuomet, kai Juozapota neteko savo vyro, viskas pasikeitė – moteris neteko proto, dingo ir jos grožis: akys priminė užgęsusias žvaigždes. Tai parodo, kaip stipriai moterį paveikė prarasta meilė.

Taigi teiginys, kad mylimas žmogus – laimingas žmogus, įrodytas.

Tikimės, kad šie patarimai Jums padės sėkmingai parašyti lietuvių kalbos rašinį. Primename – jei nežinote, kokiu autoriumi galima remtis rašant rašinį viena ar kita tema, visada galite klausti mūsų patarimo.