Krištolini rutuly, pasakyk, ar bus Škėma egzamine?

Po nemažos pertraukos vėl sulaukėme Jūsų laiškų. Mūsų bičiulė Gabija nori išvysti ateitį ir atspėti, kokias staigmenas dėdės ir tetos iš Nacionalinio egzaminų centro ruošia lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui. Šitas klausimas senas kaip pats pasaulis (ar tiksliau pasakius, kaip pats lietuvių kalbos egzaminas). Gabija rašo:

Ar įtariate, kokie autoriai bus šių metų egzamine? Mokytoja beveik visiškai užtikrintai sakė, kad bus Škėma. Ką manote Jūs? Be to, norėjau paklausti, gal turite gerų rašinių pavyzdžių? Nes internete jų gana daug, tačiau dauguma labai paremti Wikipedija ir visais kitais googlais. Šiuo metu įdomu būtent apie Škėmą, nes skaitau „Baltą drobulę“. Įdomu, kokiose temose tinka ją analizuoti. O ir šiaip paskaičius interpretacijų lengviau suprasti ne tik kūrinio siužetą, bet ir detalių prasmę. Ačiū 🙂

Kai mes mokėmės mokykloje, tokių spėlionių taip pat netrūko, bet ar jos kada nors pasiteisina? Jei Tavo mokytoja turi kažkokių slaptų šaltinių, arba jai gerai sekasi loterijose, pasitikėk mokytoja! Mes tikrai neturime trečiosios akies, kuri galėtų nuspėti ateitį, o juo labiau NEC užmačias.

Sako – Antanas Škėma? Na, jei skaitote mūsų rubriką Gimtadienio tortas, tai galėjote pastebėti, kad jokio jubiliejaus jis šiemet nešvenčia, tad viena proga įtraukti jį egzaminą mažiau. Pažiūrėjus į ankstesnių metų egzaminų užduotis, galima pastebėti, kad egzaminuotojai mėgsta šį rašytoją. Vienokiame ar kitokiame kontekste A. Škėma nuo 2009 iki 2014 metų visada būdavo įtrauktas į egzaminų (mokyklinių ar valstybinių, pagrindinės ar pakartotinės sesijos) užduotis. Tad kodėl neįtraukus jo ir šiemet?

Iš ankstesnių metų užduočių galima pasisemti minčių, kokiame kontekste galima analizuoti Škėmos kūrybą.

2010 m. mokykliniame lietuvių kalbos egzamine buvo štai tokia užduotis:

Pasirinkite vieną iš siūlomų temų ir parašykite 350–400 žodžių literatūrinį rašinį. Rašydami remkitės
ne mažiau kaip dviejų autorių kūryba, bent vienas jų turi būti iš šių autorių:
• Vanda Juknaitė
• Vincas Mykolaitis-Putinas
• Antanas Škėma
Siūlomos temos:
• Meilė gyvenimui lietuvių literatūroje
• Saviraiškos problema lietuvių prozoje
• Motinystė lietuvių literatūroje

Na, su motinyste A. Škėmos sieti tikrai nevertėtų. O pirmosioms dviem temoms „Baltoje drobulėje“ minčių tikrai galima rasti. Antanas Garšva – keltuvininkas. Privaloma uniforma – suvienodinimo ženklas, Garšva jaučiasi prarandantis individualybę: jis – tik 87 numeris, negali bendrauti su žmonėmis, nes privalo stropiai atlikti keltuvininko vaidmenį, uždara keltuvo erdvė primena kalėjimą. Garšva – tai pat ir poetas. Kūryba jį gelbsti nuo rutinos ir aplinkos gniuždymo. Jis tiki, kad kūryba gelbsti ir nuo mirties, ir daro žmogų žmogumi. Romano pabaigoje Garšva suvokia, kad gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas, ir atsisako minties būtinai įrėžti savo vardą literatūros istorijoje.

Garšva jaučiasi esąs absurdo žmogus, skaudžiai junta gyvenimo beprasmybę ir savo padėties tragizmą, nes absurdą, kaip ir filosofas bei rašytojas Alberas Kamiu, suvokia sąmoningai. Gyvenimo absurdą Garšva siekia įveikti panieka ir ironija.

Jis jaučiasi esąs nevykėlis. Liga apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, paaštrėja kaltės jausmas, katastrofos jausmas daro gyvenimą neįmanomą.

„Balta drobulė“ sukuria tragišką literatūrinę modernių laikų destruktyvaus pasaulio viziją. Romane svarstomi pasaulio pokyčiai, žmogaus dvasinė krizė, naujas santykis su realybe ir Dievu, apmąstoma emigranto patirtis.

2011 m. mokykliniame lietuvių kalbos egzamine ir vėl matomas A. Škėma:

Pasirinkite vieną iš siūlomų temų ir parašykite 350–400 žodžių literatūrinį rašinį. Rašydami remkitės ne
mažiau kaip dviejų autorių kūryba, bent vienas jų turi būti iš šių autorių:
• Vincas Krėvė
• Antanas Škėma
• Judita Vaičiūnaitė
Siūlomos temos:
• Meilė lietuvių literatūroje
• Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje
• Miestas lietuvių literatūroje

2013 m. mokykliniame lietuvių kalbos egzamine A. Škėma buvo pateiktas kaip vienas iš pasirenkamųjų autorių samprotavimo rašiniams:

1. Ką žmogus atranda prarasdamas?
Autoriai pasirinkti:
J. Biliūnas, J. Tumas-Vaižgantas, J. Savickis, S. Nėris, B. Sruoga, A. Škėma, J. Aputis

2. Kokių herojų reikia žmonėms?
Autoriai pasirinkti:
A. Mickevičius, Maironis, J. Biliūnas, V. Krėvė, B. Sruoga, A. Škėma, Just. Marcinkevičius

2014 m. mokykliniame ir valstybiniame  egzamine A. Škėma pateiktas tiek prie samprotavimo, tiek prie literatūrinio rašinio:

SAMPROTAVIMO RAŠINIO UŽDUOTYS
2. Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? (valstybinis egzaminas)
Autoriai pasirinkti:
Vyt. Mačernis, A. Škėma, M. Martinaitis

2. Ar galima gyventi be kaukių? (mokyklinis egzaminas)
Autoriai pasirinkti:
M. K. Sarbievijus, J. Savickis, A. Škėma

LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje (valstybinis egzaminas)
Autoriai pasirinkti:
V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, A. Škėma

Iš pateiktų pavyzdžių galima susidaryti vaizdą, kokioms temoms galima pritaikyti A. Škėmos kūrybą.

O dėl interpretacijų, tai geriausiai naudotis mokslininkų, o ne kitų moksleivių rašytais darbais. Dabar gausu įvairių leidinių, skirtų ruoštis lietuvių kalbos egzaminui. Ne vieną leidinį jau minėjome ankstesniuose atsakymuose. Daugiau informacijos apie A. Škėmą ir jo kūrybą, kuri orientuota būtent į moksleivius, galima rasti Loretos Mačianskaitės nedidelėje knygutėje „Antanas Škėma“. Čia pateikiama biografijos ir kūrybos apžvalga, tekstai, jų komentarai ir užduotys.