Kalbos pipirai

Kas tie kalbos pipirai, paklausite? Taip mes vadiname kalbos klaidas – jos, kaip ir pipirai, yra neskanios, aitrios ir skatina susiraukti. Čia mes ir talpinsime tuos kalbos pipirus – klaidas, kurias rasime viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, reklaminiuose stenduose, lankstinukuose ir pan. Stengsimės, kad iš to naudos turėtumėte ir Jūs – paaiškinsime, kokia klaida vienu ar kitu atveju padaryta ir kaip ją taisyti.

klaida 2 maketavimas.net

Klaida rasta svetainėje www.maketavimas.net.

Tikslui reikšti jungtukas „kad“ su bendratimi nevartotinas. Tokiu atveju sakinį reikia taisyti taip: (= Nedėkite tarpų, kad atitrauktumėte simbolį toliau).

Mažulyčiai PAVOJINGI žodelyčiai

Mes visi norime būti mieli, malonūs, populiarūs ir visokie kokie omūs. Tačiau nereikia perlenkti lazdos. Kai parduotuvėje išgirsti „Štai, Jūsų čekutis, o pirkinukas maišeliuke“, tai ne tik nesuteikia malonaus žmogaus įvaizdžio, bet ir sukelia šiokį tokį pasišlykštėjimą. Skamba nenatūraliai, netaktiškai, nevaizdžiai. Juk mes nesame maži vaikai ar kūdikiai!

Mažybiniai žodeliai, deminutyvai, turi būti logiškai pamatuoti ir vartojami tada, kai tekstui jie tinka ir pritinka, pvz., „Mamyte, nupirk man ledų“, „Stovėjau prie langelio, laukiau bernelio“ ir pan. Meniniuose tekstuose, eilėraščiuose, lietuvių liaudies dainose jų pasitaiko daugiau, nes kūriniams jie suteikia rimo, žavesio.

Deminutyvų perteklius šnekamoje kalboje yra didelė stiliaus klaida. Daugelis žmonių mano, kad juos vartodami atrodys malonesni, pagražins kalbą. Tokių „pagražinimų“ itin dažnai galima išgirsti turguje, kur pardavėjai, bandydami įteikti prekę, saldžialiežuvauja. Bet ar mes norime kalbėti kaip vadinamos turgaus bobos? Ne.

Kalbant apie maistą, dažnai girdime patarimą, kad viską vartoti reikia su saiku. Taikykime šią taisyklę ir deminutyvams. Ypač kalbant viešai, moksliniame, publicistiniame stiliuje, rašiniuose. O čia mažas pavyzdukas, kaip nereikėtų kalbėti: <https://www.youtube.com/watch?v=_B4QUAitnQ4&sns=fb>.

 

Aplamai ar apskritai? O gal bendrai?

Untitled

„Aš aplamai mėgstu sportą“, „Aplamai šiandien šilta“. Paklausite, ko čia ir vėl Kalbos kulinarės prikibo? Ogi yra dėl ko. Tikriausiai net nepamanėte, kad žodžiai „aplamai“ ir „apskritai“ yra ne sinonimai, o visiškai skirtingi žodžiai. Netikite? Atsiverskime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapį:

  • Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.
  • Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais“: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus.

O gal vietoj apskritai vartojate žodį bendrai? Irgi negerai.

  • Bendrai padarytas iš būdvardžio bendras, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“ Pvz.: bendrai gyvename; darbą padarysime bendrai. Šis žodis nevartotinas išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (taisoma į apskritai) jis neblogas žmogus.

Taigi nemaišykite žodžių aplamai, apskritai ir bendrai, nes tai visiškai skirtingos žodžių reikšmės. Taigi prieš ką nors sakydami, pasvarstykite, kuris žodis tinka pagal kontekstą. Na, o jei norite ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokite žodį apskritai.

 

Nepakenčiamas įnagininkas

CAM00419

Turbūt vienas iš tų septynių įsitikinimų yra kuo dažnesnis įnagininko vartojimas. Įnagininką vartojame dažnai, kur reikia, ir dar dažniau, kur nereikia. Šios knygos autorius pasirinko pastarajį variantą. Ir kas dabar daro kalbininkų gyvenimą NEPAKENČIAMĄ?

VLKK nurodo, kad būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas nevartotinas būviui reikšti:

  • vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?
  • vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);
  • vietoj naudininko: Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);
  • vietoj galininko: Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?

Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

Taigi, įnagininkas nevartotinas dvejybinio galininko antrajam dėmeniui, nusakytam būdvardžiu reikšti (skamba labai protingai, ar ne?).

Knygos autoriui vertėtų perkratyti savo įsitikinimus, darančius gyvenimą nepakenčiamą, ir atsikratyti to, kuris liepia vartoti įnagininką, kur nereikia.

Šveitimas, kultūra ir sportas

šveitimas

 

Neseniai teko lankytis vienos Lietuvos savivaldybės internetinėje svetainėje. Žvalgausi sau po savivaldybės administracijos struktūrą, žiūriu, į ką čia kreiptis su savo reikalais… Bendrasis skyrius? Netinka. Socialinės paramos, Statybos, Juridinis – vis ne tai, ko reikia. Štai, Šveitimo, kultūros ir sporto skyrius. Stop! Šveitimo???

Dabar jau aišku, kodėl šiame rajone visada taip švaru ir tvarkinga – ir lapai nugriebti, ir žolė nupjauta. Šveitimo skyrius uoliai vykdo savo darbą: šveičia viską iš eilės. Tik įdomu, ką daro savivaldybė be Švietimo skyriaus?

 

Su prasme ar be prasmės?

A: Sveika, Egle! Kaip gyvuoji?

E: Labas! Neblogai, ta prasme, puikiai. Ką tik iš knygyno, kaip ten pigu šiandien! Ta prasme, nuolaidos, išpardavimai. Ir ne šiaip bet kokių knygų, ta prasme, populiarių!

A: O, kaip šaunu! Kaip tik žadėjau užsukti, žinai, kaip tik ieškau to populiariojo romano „Silva rerum“ trečiosios dalies, žinai.

E: Ta prasme, Sabaliauskaitės?

A: Ir tu ją žinai? Tikra knygų ekspertė, žinai!

Koks keistas dialogas, mintyse turbūt pagalvojote. Tikriausiai akis bado kursyvu parašyti žodžiai. Taip, būtent! O kas gi jiems blogai? Ir apie ką aš kalbu, paklausite? Tai – pertarai. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pertarą apibūdina taip:

pértaras (1) nereikalingas, nuolat pasigaunamas kalbant žodis.

Pertarai – ypač populiarūs parazitiniai, nereikalingi žodžiai, kurių šnekamojoje kalboje net nepastebime. Taip yra todėl, kad pertarų vartojimas – nesąmoningas reiškinys, o vartodami net nepajaučiame jiems išsprūdus. Dažnas pertarų vartojimas tampa parazitiniu žodžiu, kurį išvyti iš savo kalbos yra sunku. Lietuvių kalbininkas Gintautas Akelaitis sako: „Iš tų konstrukcijų, kurių pagrindiniai žodžiai yra prasme, prasmėmis, daugiausia kalbos reiškinių vertintojų akis yra atkreipusi konstrukcija ta prasme, kuri sakytinėje kalboje vartojama kaip beprasmis pertaras.“ Be „populiariausio“ (o galbūt sakyti – labiausiai teršiančio kalbą?), pertaro ta prasme, šnekamojoje kalboje populiarūs ir supranti, ar ne, nu, taip sakant, žinai.

Kaip taisyti? Kalbininkas G. Akelaitis sako, kad „visų šių kaip ir bet kokių kitų pertarų vartojimas yra šiurkštus kalbos taisyklingumo pažeidimas – pertarų vartojimo įpročio reikia atsikratyti“. Palyginkite kalbininko pateiktus neleistinus pasakymus ir galimus taisyklingus jų atitikmenis:

1) Gavome tik vieno pretendento, ta prasme, į pareigas dokumentus, reiškia, turime problemą, ta prasme, ar nereikės naujo konkurso (= Gavome tik vieno pretendento eiti pareigas dokumentus, vadinasi, iškilo problema: ar nereikės skelbti konkurso iš naujo).

2) Ar įmanoma tokį alogišką sprendimą, na kažkuria tai prasme, pateisinti? (= Ar įmanoma tokį nelogišką sprendimą pateisinti?).

O jeigu nenoriu taisyti? Tada bent tinkamai jį vartokite. Žodžio prasmė tinkamo vartojimo pavyzdžiai: „Perkeltinė žodžio / sakinio prasmė“, „Nėra prasmės daugiau kažką daryti“ ir pan.

Ką patarčiau? Be abejo, kraštutinių priemonių nesiimkite – šio žodžio visiškai atsisakyti nereikia. Visų pirma, supraskite, kaip tinkamai jį vartoti. Jis prasmingas, ar ne. Nemanykite, kad vartodami pertarus būsite gudrūs, išmintingi, protingi. Būtent jų NEvartojimas tokiais jus padarys. Nešiukšlinkime savo kalbos – padėkime ir kitiems „apsikuopti“. „Nekimškite“ kalbos nereikalingais žodžiais, juk ir be prasmės galima daug ką prasmingo pasakyti…

 

 

Mokykliniai atsiminimai apie duoną ir dešrą

Jau ne vieneri metai prabėgo nuo tų laikų, kai sėdėjau mokyklos suole, o ir šiandien galvoje skamba lietuvių kalbos mokytojos žodžiai „tuo pačiu peiliu gali duoną ir dešrą pjauti“. O ko tada negalima daryti tuo pačiu?

To, ką ne vienas iš mūsų, kalbos vartotojų, daro!

Žodžių junginio tuo pačiu jokiu būdu negalima vartoti vietoj prieveiksmių drauge, kartu. Knygoje  Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai šis atvejis nurodomas kaip neteiktinas vertinys, vadinasi, tai yra kalbos klaida.

Ekonominiai nesklandumai paliečia kiekvieną, o tuo pačiu (=kartu) ir vaikus. Sutaupytume kelias valandas, o tuo pačiu (=kartu, drauge) ir pinigų.

Jei manote, kad man ilgai teko ieškoti iliustracijų šiai klaidai, labai apsirinkate. Pagalbos ranką mielai ištiesė naujienų portalas delfi.lt.

       drauge, kartu 3       drauge, kartu 2drauge, kartu                      drauge, kartu 1

 

Negalvokite, kad nostalgiškas pasivaikščiojimas atsiminimų keliais jau baigtas. Apie tai, ko negalima daryti su tuo pačiu, dar yra ką pasakyti. Žodžių junginys tuo pačiu yra vengtinas vienarūšiams tariniams, kuriais reiškiami veiksmai susiję priežastinias ryšiais, jungti. Turi būti vartojami žodžiai tuo, taip, šitaip.

Finalines rungtynes laimėjo Brazilijos futbolininkai ir tuo pačiu (–taip; šitaip) ketvirtą kartą tapo pasaulio čempionais. Geriname produkciją ir tuo pačiu (–tuo; taip) plečiame rinką.

Ir dar keletas mūsų bičiulių delfi.lt iliustracijų…

tuo, taip, šitaip                                   tuo, taip, šitaip 1

Jau žinome, kad tuo pačiu peiliu galima pjauti duoną ir dešrą. Ir tai ne viskas! Šis žodžių junginys vartotinas kaip pažymimasis įvardis:

Ir mes ėjome tuo pačiu keliu. Aš jam atlyginsiu tuo pačiu.

Jei Jums užteko kantrybės perskaityti šį receptą, galite neskaičiuodami kalorijų pasilepinti sumuštiniu su duona ir dešra. Skanaus!

 

Vietininkų epidemija

Skelbiame kritinę padėtį. Lietuvoje siaučia vietininkų epidemija! Ši liga plinta žaibišku greičiu, o mūsų smegenims ją įsisavinus, gali būti labai sunkiai pagydoma.

Kas dieną per televiziją, radiją, mokykloje, namuose, parduotuvėje, restorane ir net miške galime išgirsti: „to įtakoje, to pasėkoje, to rezultate“. Galvojate, kad šie vietininkai vartojami taisyklingai? Mūsų diagnozė – sergate.

Nesijaudinkite ir neskubėkite į artimiausią vaistinę. Turime lietuvių kalbos žinių bagažo skiepų, kurių užteks visiems. Tik pažadėkite, kad iš karto, kai pastebėsite, kad kažkas Jūsų aplinkoje užsikrėtė vietininkų epidemija, bandysite išgydyti arba nusiųsite jį pas mus.

Ši liga tokia baisi, kad ja serga net patys atspariausieji – Delfi.lt straipsnių kūrėjai. Čia radome vieną baisiausių nevartotinų vietininkų.

Be pavadinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rašo, kad:

Vietininkas nevartotinas būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.:

Išvadoje. Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta.

Įtakoje. Sausros įtakoje (= dėl sausros) gausime menkesnį derlių.

Pasekmėje. Karo pasekmėje (= dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).

Poveikyje. Vaistų poveikyje (= nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata.

Rezultate. Tokio apsileidimo rezultate (= dėl tokio apsileidimo) kilo gaisras.

Sąryšyje (su). Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei).

Taigi, neapsunkinkime savęs bereikalingais vietininkais, nes tokio apsileidimo rezultate… Oi, atsiprašau, nes dėl tokio apsileidimo, vieną dieną ims ir nebegelbės net mūsų lietuvių kalbos žinių skiepai. Būkit sveiki!

Lietuva – energetikų tauta?

Parduotuvių vitrinos lūžta nuo stimuliuojančių, nemažą kiekį kofeino turinčių gėrimų. Neseniai po visą pasaulį nuskambėjo Lietuvos valdžios sprendimas, draudžiantis juos vartoti nepilnamečiams asmenims, dėl grėsmę keliančio poveikio. Tačiau galbūt problema slypi giliau?

Gėrimo pavadinimas, kurį nuolat girdime aplinkoje –  „energetinis“, priverčia suklusti, galbūt tai susiję su energetika, gal šie gėrimai gamina elektrą, o gal jų išgėrę pastatysime atominę elektrinę? Deja, turime jus nuliūdinti. Jokių stebuklingų galių šie gėrimai neturi, jų tonizuojanti sudėtis gali suteikti energijos, bet ne energetinių galių.

Gal mes ir ne Lietuvos valdžia, ir „energetinio“ gėrimo neuždrausime, bet galime duoti švelnios beržinės košės ir uždrausti Jums vartoti netaisyklingą produkto pavadinimą.

IMGP0755

Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia:

Kalbama apie tam tikrą gėrimą, kuris suteikia ar bent turėtų suteikti energijos. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama antroji žodžio energija reikšmė „galėjimas dirbti, veiklumas, darbingumas, veržlumas“.

Darant žodį logika čia paprasta: jeigu siejame su žodžiu energija – gauname energinis, jeigu su energetika – gauname energetinis. Akivaizdu, kad energetika aptariamu atveju niekuo dėta. Taigi taisyklingas pasakymas – energinis gėrimas.

 

 

Ar tikrai lietuvius kažkas seka?

Ne taip jau seniai per pasaulį – na, gal ir per stipriai pasakyta – per Europą – nuvilnijo šnipinėjimo skandalas. JAV slaptosios tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės telefoninių pokalbių. Po šio skandalo visą Vokietiją užliejo paranojos banga, neva tai jų kiekvieną žingsnį taip pat kažkas seka.

Kodėl aš visa tai rašau? Todėl, kad klausantis kalbančių lietuvių galima susidaryti įspūdį, kad ir juos nuolat kažkas seka. Vakar teatre žiūrėjau spektaklį – ten „sekantis“. Šiandien klausiausi paskaitos, dėstytojas – vėl apie „sekantį“. Kur tik pasisuksi, vis kažkas kažką seka (juk viena iš žodžio sekti reikšmių Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra „stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint išaiškinti“).

Jau ne vienoje parapijoje varpai skambino, kad negalima žodžio sekantis vartoti reikšme kitas. Ši reikšmė pasiskolinta iš rusų kalbos (следующий ‘sekantis, kitas’). Jei jau rauname su šaknimis viską, kas rusiška (dujas, naftą ir t. t.), tai kodėl negalime atsikratyti sekančio?

Capture669

Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia:

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį(taisoma štai ką): […].

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais,ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota internete.

Žodis sekantis tinkamai vartotinas tokiomis reikšmėmis:

  1. tas, kuris eina, vyksta paskui (erdvėje), pvz.: Mane sekantis žmogus staiga sustojo;
  2. stebintis judantį daiktą, pvz.: Ten stovi berniukas, sekantis akimis mašinas;
  3. stebintis kieno nors veikimą (paprastai slapta), norėdamas išsiaiškinti, pvz.: Sekantis priešo agentą;
  4. darantis, kaip kitas daro, mėgdžiojantis elgesį, pvz.: Sekantis patarimu;
  5. pasakojantis, pvz.: Sekantis pasaką.

Apie sekančius ir sekamus neseniai buvo rašyta portale lrytas.lt (http://www.lrytas.lt/komentarai/kada-nustosime-bijoti-zodzio-sekantis-201410030920.htm). Straipsnio autorius, remdamasis 1954 metų Lietuvių kalbos žodynu, norėjo grąžinti į Vilniaus visuomeninį transportą frazę „sekanti stotelė“. Deja, šiandien už lango 2014 m., todėl teks išlipti kitoje stotelėje.

O kad nereikėtų bijoti, kad mus kažkas seka, vartokime žodį kitas.

 

Kaip stovis(i)?

Šiandien parduotuvėje visai atsitiktinai užmečiau akį į skelbimų lentą. Ir gerai, kad tik vieną akį, nes tai, ką ten pamačiau, galėjo išbadyti abi baltąsias. Asmeniniai skelbimai – tikras lobynas klaidų ieškotojams.

Štai toks lakoniškas skelbimas…

stovis

Pamatė tėveliai, kad iš jų atžalos nebus pianisto, tad nusprendė atsikratyti neišsipildžiusių lūkesčių liudininko. Ir štai – skelbimas čia. O dabar klausimas: kiek klaidų matote?

Pauzė apmąstymams.

Dar truputį…

Teisingai! Tris. Tai, kad lietuvių kalboje daiktavardžio vienaskaitos galininko linksnyje reikia rašytį nosinę raidę (pianiną), turbūt niekam ne paslaptis.

Antroji klaida – jau kietesnis riešutėlis. Kam teko girdėti, prisiminkite, o kam ne – dar ne kartą iš mūsų išgirsite apie didžiąsias kalbos klaidas. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas – vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. Darantys tokių klaidų rizikuoja būti nubausti Valstybinės kalbos inspekcijos 300–1500 litų bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Šiame sąraše yra ir žodis stovis.

ligonio, pastato stovis = ligonio, pastato būklė

dvasinis, moralinis stovis = dvasinė, moralinė būsena

Tad pagal pavyzdį ir skelbime žodis stovis turėtų būti keičiamas žodžiu būklė.

O kur trečioji klaida? Tai dar viena didžioji kalbos klaida. Lietuvių kalboje vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, todėl pianinas „Riga“ net ne geroje būklėje, o geros būklės.

Parduodu geros būklės pianiną „Riga“.

Skelbimas tik iš 5 žodžių, o jame net 3 klaidos, iš kurių dvi didžiosios. Žinoma, skelbimo autoriaus niekas nenubaus, bet ir nepaglostys už gimtosios kalbos mokėjimą.

Na, bent už gražią rašyseną galima pagirti…

Kaip kovoti su karšiais?

Mūsų skaitytojas Paulius, perskaitęs 15min.lt antraštę, visą vasarą bijojo eiti žvejoti, nes manė, kad jį užpuls karšiai. Kad ir kaip būtų smagu pamatyti Benediktą Vanagą kovojantį su žuvimi, tai tik vieno skaitomiausių Lietuvos naujienų portalo korektūros klaida. Ko iš jos galime pasimokyti? Dešimt kartų perskaityk, o tada skelbk!

10416618_868825016468161_7224518046403397330_n

 

Gal kavos išsinešti?

P. Višinskio 41

Nežinau, kaip Jūs, bet aš kavą mėgstu gerti per pietus. Ir dabar nuo šalčio ir drėgmės už lango gelbsti garuojantis puodelis.

Kaskart užbėgusią į kepyklėlę nusipirkti puodelio juodos kavos mane pasitinka klausimas:

Gersite vietoje ar išsinešimui?

Sakysite, kas čia negerai su tuo klausimu, jau nebeturi ką veikti ir kabinėjasi prie niekų… O vis dėlto – negerai.

Lietuvių kalboje tikslui su paskirties atspalviu reikšti daiktavardžių su priesaga -imas naudininkas yra neteiktinas! Jį keičiame bendratimi. Todėl reikia sakyti ne kava išsinešimui, o kava išsinešti. Pagal tą pačią taisyklę sakome: pietūs išsinešti, telefonas pasiteirauti ir pan.

Tad jei neturite galimybių patys pasigaminti, teks nusipirkti kavos išsinešti. Skanaus!