Kalbos lemtys, arba dar kartą apie „įtakoti“

Sulaukėme mūsų skaitytojos Julijos klausimo:

Sveiki, norėjau paklausti, kodėl vietoj „įtakoti“ reikia sakyti „daryti įtaką“? Labai dažnai per televizorių ir kitur tenka išgirsti šią kalbos kultūros klaidą.

Pirmiausia norėtume pasidžiaugti, kad Julija jau žino, kad tai klaida, mums jau nebereikia to įrodinėti. O dabar – kodėl?

Žodis įtakoti yra tiesioginis vertinys iš rusų kalbos žodžio влиять (taip taip, ir vėl iš rusų kalbos!). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga –oti veiksmažodžiai nedaromi.

Jūs sakysite: kaip tai nedaromi? O kaip  galia – galioti, miegas – miegoti, nauda – naudoti, nuoma – nuomoti, žala – žaloti? Paaiškinimas toks – šie žodžiai neturi priešdėlių.  Kalbininkų nuomone žodis įtakoti neįmanomas darybiniu požiūriu, nes nėra žodžio takoti. Priešdėliniai veiksmažodžiai paprastai daromi iš nepriešdėlinių.

Taigi, išvada tokia, kad veiksmažodis įtakoti yra nesistemiškas darinys. Ši priežastis yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiamasi rekomenduojant nevartoti šio veiksmažodžio formų ir iš jų padarytų vedinių.

O dabar svarbiausia dalis – kaip keisti šį žodį. Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia:

Šis vertinys, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, gali būti keičiamas žodžiais atsiliepti, lemti, paveikti, veikti, formuoti, taip pat junginiais daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos. Atsižvelgiant į stilių ir kontekstą dar galėtų būti vartojamas knygiškesnis daryti poveikį arba vaizdingesnis palikti pėdsaką

Tikimės, kad mūsų atsakymai lems taisyklingesnę Jūsų kalbą!