Iš kur kilo vardai Žilvinas, Eglė, Ąžuolas, Beržas, Uosis?

Ar žinote, kad asmenų vardai Žilvinas, Eglė, Ąžuolas, Beržas, Uosis išplito iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“?

Pasakos variantai, kuriuose minimi vardai Eglė, Žilvinas, anot Leonardo Saukos, dažniau yra užrašyti antrojoje XX a. pusėje, labiausiai išplito iš Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio sudarytų pasakų rinkinių vaikams. Tačiau žmonių sekamose pasakose veikėjai ne visada turėjo tikrinius vardus, o kitąsyk pavadinami kitokiais vardais.
Lietuviškose pasakose Žilvinas Žulvinas, Žiulvinas, Ulvinas, Žilvytis, Jokūbas, Kaukas, Petras;    Eglė Elena, Alenytė, Paliorija, Miglutė, Birutė. Vaikų vardų variantai – Eglelė, Elenutė, Aliutė, Aniutė, Vyliukas.
Žalčio vardo variantai kitomis kalbomis užrašytose pasakose: latvių – Sīmanis, Ādams, Pēteris, Jāzeps, Janels…; estų – Juhan, Oskar; rusų, ukrainiečių – Osip, baltarusių – Jakub, Kupin; totorių – Echmet, Bikbau; kazachų – Achmet.
Žalčio žmonos vardai kitomis kalbomis: latvių – Madalia, Ale, Baiba, Mara; rusų – Maša, Mania; baltarusių – Galionačka, Galia; lenkų – Lila, Helena; totorių – Mechišeker, Ajsulu, Ziuchre; kazachų – Miržana.
Pirmąkart 1837 m. paskelbtame pasakos lietuvių variante (išverstame į lenkų kalbą, almanache „Birutė“) žalčio žmona dar nevadinta tikriniu vardu…
(Šaltinis: Sauka L. Veikėjų ir vietų vardai, jų kaita „Eglės“ pasakoje. – Tautosakos darbai, t. XXXV, 2008, p. 186–190.)

egle zalciu karaliene knyga

Parašykite komentarą

*