Iš kur atsirado lietuvių pavardės?

Pavardė yra paveldimas iš kartos į kartą antrasis asmenvardžio dėmuo. Be abejonės, dabar sunku būtų įsivaizduoti savo vardą be pavardės, nes vienodų vardų ne vienas ir ne du! O ar žinote, kaip ir kada atsirado pavardės?

Pats žodis „pavardė“ rodo, kad pavardės atsirado vėliau nei vardai – net iki XIV amžiaus Lietuvoje žmonės buvo vadinami tik vardais. Europoje anksti atsirado italikų, germanų, vėliau – XV–XIV amžiuje – slavų, baltų pavardės. Lietuvių pavardžių užuomazgų aptinkama jau XII–XIV amžiuje, greta vardo imta nurodyti asmens užimamos pareigos, kilimo vietos pavadinimas, tėvo vardas, giminystės laipsnis, profesija, pravardė.

Jau po krikšto gautas krikščioniškas vardas buvo vartojamas kartu su buvusiu pagonišku vardu, kuris vėliau dažnai tapdavo lietuvio pavarde, kaip antai: Vladislovas Jogaila, Aleksandras Vytautas ir pan. Jau XV amžiaus pabaigos dokumentuose aiškiai ima vyrauti dvinaris lietuvių įvardijimas. Lietuvių pavardžių susidarymas pasibaigė XVIII amžiuje, o XIX amžiuje visos jos įgijo juridinį statusą.

Lietuviškos pavardės yra kilusios iš lietuviškų atba iš baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių. Jos gana įvairios ir sudaro apie 30 proc. visų dabartinių pavardžių. Jas galima skirstyti į kelias grupes.

  1. Asmenvardinės kilmės. Jos kilusios iš ikikriokščioniškų lietuvių asmenvardžių (pvz.: Rimgaila, Vidmantas, Gedvilas, Kybartas).
  2. Vietovardinės kilmės, kurių labai nedaug (pvz.: Panemuniškis, Kaunietis, Biržietis).
  3. Pravardinės kilmės, kurių yra daugiausia. Jos atsirado ne tiesiog iš bendrinių žodžių, o iš tam tikrų pravardžių, kuriomis buvo apibūdinamas žmogus. Tai gyvūninės kilmės pavardės (Kiškis, Lapė, Stumbras, Karosas, Gaidys, Žąsinas, Žiogas ir pan.), augmeninės kilmės pavardės (Putinas, Kopūstas, Ridikas, Žirnis ir pan.), bei kitos pravardinės kilmės pavardės. Pastarosios atsiradusios iš pravardžių, kitados vienaip ar kitaip apibūdinusios žmogų (žinoma, tokios funkcijos dabar pavardės nebeatlieka). Tai tokios pavardės kaip: Aukštakojis, Didžiagalvis, Kuprius Šepetys, Žagrė, Žilius, Papečkys, Pusdešris, Mažiulis ir pan.

Net 70 proc. visų lietuvių pavardžių yra nelietuviškų, didžiąją dalį sudaro iš krikščioniškų vardų kilusios pavardės (pvz.: Motiejus, Mataušas), o kitos nelietuviškos pavardės yra slaviškos, germaniškos ar kitos kilmės pavardės.

Jeigu ir Jums įdomu, iš kurgi atsirado Jūsų pavardė, ją galite susižinoti elektroniniame Lietuvių pavardžių žodyne (http://pavardes.lki.lt/). Čia taip pat sužinosite, kokios pavardės Lietuvoje yra dažniausios (http://pavardes.lki.lt/?pg=pavardziu_daznumas).

LPZ1

2 komentarai apie “Iš kur atsirado lietuvių pavardės?

Parašykite komentarą

*