Dar kartą apie lietuvių kalbos egzaminą

Šį niūrų ir apsiniaukusį rudens vakarą sulaukėme skaitytojos Gabijos klausimo:

Sveiki 🙂 Pirmiausia – tai Jūsų svetainė man atradimas.. Tikrai, taip gražiai atsakymai išdėstyti. Jei tokia kalba rašytumėt vadovėlius – skaityčiau 🙂 O ko atėjau paklausti, tai kokia knygutė geriausia prieš egzaminą? Mokytoja rekomendavo LIETUVIŲ LITERATŪROS KONSPEKTAS ABITURIENTUI, o ką pasiūlysit jūs? 🙂 AČIŪ 🙂

Kalbos kulinarės nuoširdžiai dėkoja už komplimentus (apie vadovėlio rašymą mes būtinai pagalvosime!) ir skuba į pagalbą, kad egaminui ruoštis būtų daug lengviau ir rašinyje galėtumėte paminėti daugiau kūrinių, ne vien Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly“.

Nepriklausomai nuo to, ar per egzaminą rašysite samprotaujamąjį ar literatūrinį rašinį, Jums privalu gerai išmanyti lietuvių literatūros autorius bei jų kūrybą. Mokytojos rekomenduota knyga „Lietuvių literatūros konspektas abiturientui. Rašytojų gyvenimas ir kūryba. Kontekstai“ yra viena iš tų pagalbinių vadovėlių, kurie pateikia aiškią ir susistemintą medžiagą, reikalingą egzaminui: svarbiausius rašytojo kūrybinės aplinkos ir kultūrinio konteksto bruožus, biografijos faktus, būdingiausias kūrybos ypatybes. Svarbu ir tai, kad apibūdinant rašytojus pateikiamos ir jų kūrybos teminės gijos, pavyzdžiui – žmogaus ir pasaulio prieštaringumas, įsipareigojimas tėvynei ir visuomenei, tautinės tapatybės kūrimas ir įtvirtinimas, miestas kaip atminties ir vaizduotės šaltinis, gyvybės vertė ir nuvertinimas ir panašiai. Juk ne sykį per pamoką teko rašyti rašinį panašiomis temomis, tiesa? Šitokiu principu pateikta medžiaga atkreips dėmesį į konkrečius kūrinius, kurie svarbūs vienai ar kitai temai atskleisti. Tad ruošiantis egzaminui šis leidinys yra vienas iš pagrindinių.

Būtina paminėti ir Gitanos Liaudinskienės vadovėlį „Lietuvių kalba. Prieš egzaminą“. Šis leidinys nėra orientuotas vien į literatūrą, rašytojus, jų kūrybą. Tačiau jis svarbus dėl kelių priežasčių – išryškinami samprotavimo ir literatūrinio rašinio skirtumai ir panašumai, aiškinama, kas sudaro teksto branduolį ir kaip svarbu jį numatyti prieš rašant rašinį, pateikiami bendri patarimai, kaip rašyti rašinį. Na, ir žinoma, laikantis chronologijos primenami visi privalomi autoriai ir privalomi konteksto autoriai, svarbiausi rekomenduojamų kūrinių ypatumai.

Jeigu vis dėlto Jūs jau esate įgudusi rašyti rašinį ir Jums tereikia susistemintos medžiagos apie literatūrą, galite pasinaudoti Nomedos Alijauskienės knygelėmis „Vienu smūgiu pasirenk lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui“ (jų yra dvi). Mažo formato, plonutės, tačiau čia rasite suglaudintą literatūros kurso medžiagą apie literatūros epochas, autorius, kūrinius, kurie nagrinėjami išskiriant svarbiausias temas, problemas, idėjas, motyvus. Norint atsirinkti rašytojus vienai ar kitai rašinio temai, šios knygelės puikiai tinka.

Galų gale galite pasinaudoti knygomis, kurios mums, kalbos kulinarėms, buvo tarsi Biblija pirmaisiais studijų metais. Tai Eugenijos Ulčinaitės „Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžius“ ir Juozo Girdzijausko sudaryta „Lietuvių literatūros istorija, XIX amžius“. Šios knygos labiau skirtos senosios lietuvių literatūros aptarimui, tad tokių autorių kaip Jonas Biliūnas, Balys Sruoga ar Jurgis Kunčinas čia nerasite. Tačiau informacijos apie M. Mažvydą, J. Radvaną, M. K. Sarbievijų, K. Donelaitį, V. Kudirką, Maironį ir kitus apstu. Leidiniuose aptariami ne tik autorių biografijos faktai bei jų kūryba, bet ir bendros epochos nuotaikos. Knygos storos ir labai sunkios, bet neabejotinai pagelbėsiančios ruošiantis egzaminui.

Tikimės, kad mūsų patarimai padės ne tik Jums, bet ir kitiems abiturientams. Jei iškilo kokių sunkumų ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui, visada galite teirautis kalbos kulinarių!