Bronė Buivydaitė – pirmoji moteris lyrikė lietuvių literatūroje

Gruodžio 8-oji – puiki proga prisiminti Lietuvos pedagogę, poetę, rašytoją Bronę Buivydaitę (1895 m. gruodžio 8 d.–1984 m. sausio 29 d). Šią dieną minimos 120-osios garsios moters gimimo metinės.

Rašytoja gimė dar lietuviškos spaudos draudimo metais –1895 m., kai apie lietuvišką žodį ir knygą visi kalbėjo tik tyliai. Pradėjo rašyti gana anksti – mokydamasi Kaune. Jos eilėraščiai ir beletristika buvo spausdinami Vinco Mykolaičio-Putino redaguojamame žurnale „Ateities spinduliai”. 1921 metais išleido eilėraščių rinkinį „Vasaros šnekos”. Tai buvo pirmoji poetės moters knyga lietuvių literatūroje, todėl B. Buivydaitė – pirmoji moteris lyrikė lietuvių literatūroje. 

200px-Bronė_Buivydaitė

Iš pradžių B. Buivydaitė pasirašydama Tyrų Dukters slapyvardžiu daugiau rašė suaugusiems. Jiems skirtos net penkios poezijos knygos ir didelis romanas „Atversti lapai” (tai buvo pirmasis lietuvių prozos kūrinys mokykline tematika). Populiarumą B. Buivydaitė pelnė kūryba vaikams. 1936 metais už „Auksinį batelį“ jai buvo paskirta „Sakalo“ leidyklos premija. Premijuotą knygą rašytoja padovanojo ir rusų rašytojui Konstantinui Balmontui, kuris laiškuose nuoširdžiai gyrė jos kūrybą. Paskatinta „Auksinio batelio” pasisekimo, premijos ir pirmojo honoraro, B. Buivydaitė po metų išleido apysaką jaunimui – „Trys bičiuliai“. Prozos kūriniuose B. Buivydaitė dalijosi mokytojos patyrimu, vaizduodama mokyklos aplinkos gyvenimą, apysakose vaikams kūrė siužetus, neprasilenkusius su realybe ir judria vaiko psichika, papildydama juos poetiškais ir net eiliuotais intarpais.

Buivydaitės gyvenimo veikloje ir kūryboje ypač išryškėja meilė gimtajam kraštui – Anykščiams. Kaip pasakoja rašytojos amžininkai, ji buvo didelė Anykščių krašto patriotė, labai mylėjo tiesą, mylėjo žmones, su jais bendravo, jiems ir apie juos rašė, panaudodama anykštėnų bei svėdasiškių kalbos ypatybes bei atspalvius, tikrus gyvenimo faktus.  Rašytoja mėgo bendrauti, laukdavo ateinančių svečių, o atėjusiems daug pasakodavo, buvo miela, nuoširdi, džiaugdavosi, kad ką nors rašanti.

Rašytoja gražiai apdainavo savo kraštą – Anykščius, išleistose 1930 metais „Anykščių baladėse”. Knyga buvo labai skaitoma pasakas, padavimus mėgstančio jaunimo. Kaip sako rašytojas Vygandas Račkaitis, šių dienų skaitytojams Bronė Buivydaitė žinoma tik kaip vaikų rašytoja. Tai, kad ji daug rašiusi ir suaugusiems, jau yra primiršta. Mažai dabar kas žino spausdintus jos kūrinius Tyrų Dukters slapyvardžiu, o jų būta daug: B. Buivydaitės eilėraščiai, publicistika, netgi romanai buvo publikuojami „Židinyje”, „Naujojoje Romuvoje”, „Naujojoje Vaidilutėje” bei kituose prieškario Lietuvoje leistuose žurnaluose. Pasak jau minėto V. Račkaičio, šis kūrybinis B. Buivydaitės palikimas jau apneštas užmiršties dulkėmis. Vargu ar kada nors bus išleisti B. Buivydaitės raštai ir ar atrasime šią rašytoją, kūrusią ne tik vaikams.

Parašykite komentarą

*