2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai!

Puikios naujienos – Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uosius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais! Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4475) balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Plačiau skaitykite: … Skaityti toliau

„Kalbos receptai“ švenčia antrąjį gimtadienį!

Lygiai prieš dvejus metus, spalio 6-ąją dieną, pasaulį išvydo mažytis lituanistinis projektas „Kalbos receptai“. Tąkart jis subūrė vos keliolikos „Facebook“ „gerbėjų“ palaikymo komandą. Laikui bėgant „Kalbos receptai“ didėjo, plėtėsi, aktyvėjo. Norime pasidžiaugti, kad šiandien, per antrąjį gimtadienį, beveik 1500 „Facebook“ vartotojų palaiko mūsų idėją – skleisti taisyklingą lietuvių kalbą ir skatinti ja domėtis. Ačiū, kad … Skaityti toliau

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena

Šiandien, rugsėjo 26-ąją, minima Europos kalbų diena. Šia švente siekiama skatinti, stiprinti ir išsaugoti turtingą Europos lingvistinę ir kultūrinę įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos, regionų ir tautinių mažumų kalboms, paraginti bet kokio amžiaus žmones mokytis kalbų. Europos Tarybos iniciatyva Europos kalbų diena švenčiama kasmet nuo 2001-ųjų metų. Šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, užsiėmimai vaikams, konferencijos … Skaityti toliau

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena

Šiandien, rugsėjo 8-ąją, minima Tarptautinė raštingumo diena. Su ja jus ir sveikiname, mieli „Kalbos receptų“ skaitytojai! Ar žinote, kad, remiantis 2009 m. Jungtinių Tautų vystymosi programos pranešimu, 2009-aisiais didžiausias raštingumo lygis užfiksuotas Kuboje, Estijoje ir Latvijoje? Čia 99,8 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Lietuvoje šis procentas siekia 99,7. Daugumoje Europos Sąjungos šalių, … Skaityti toliau

Ar žinote, kurie lietuvių kalbos žodžiai jau yra mirę?

Dėl besikeičiančios kalbos vartojimo aplinkos kinta ir lietuvių kalbos leksika. Vieni žodžiai papildo lietuvių kalbos žodyną, kiti, deja, traukiasi. Pavyzdžiui, „dūzgės“ ir „asmenukė“ sėkmingai prigijo lietuvių bendrinėje kalboje, tačiau kai kurie žodžiai, anot Lietuvs kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Danguolės Mikulėnienės, jau yra mirę. Kviečiame susipažinti su jau nebevartojamais lietuvių kalbos žodžiais ir jų reikšmėmis. Nuotraukos … Skaityti toliau